Strateginis investicijų planavimas
Strateginis investicijų planavimas, kaip ir verslo planavimas bendrai, pradedamas atsakant į tris klausimus:
- Kokioje situacijoje esame dabar?
- Ką norime pasiekti?
- Kaip ketiname tai pasiekti?

Į pirmąjį klausimą „Kokioje situacijoje esame dabar?" galima atsakyti pasitelkus SWOT analizę (angį. žodžių trumpinys: Strengths - stiprybės, Weaknesses - silpnybės, Opportunities - galimybės, Threats - grėsmės). Kritiška savianalizė leidžia įvertinti savo paties stipriąsias ir silpnąsias puses, o galimybės ir grėsmės atskleidžiamos analizuojant išorinę aplinką.
|
|
|
Investavimo sprendimai
Investavimo sprendimas - tai sprendimas paskirstyti išteklius (finansinius, kapitalo, darbo jėgos ir kt.) konkretiems projektams įgyvendinti taip, kad ateityje būtų gautas pelnas ar kitokia siekiama nauda. Savo esme investavimo sprendimai nesiskiria nuo kitų sprendimų, pavyzdžiui, versle priimamų nefinansinio pobūdžio sprendimų.
Alternatyvos, tikslas ir bendras vertinimo matas yra trys būtinos investavimo sprendimo priėmimo sąlygos.

|
|
Investicijų rūšys
Priklausomai nuo investavimo objekto investicijos skirstomos į kapitalo investicijas ir finansines investicijas:
Kapitalo investicijos - tai investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Kapitalo investicijos yra investicijos į gamybą, įsigyjant arba padidinant vertę turto, kuris bus naudojamas ilgą laiką versle, gaminant prekes arba teikiant paslaugas. Kapitalo investicijos būtinos tiek pradedant, tiek ir plečiant verslą. Įprasti ilgalaikio turto pavyzdžiai yra žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, mašinos. Kuo didesnės kapitalo investicijos, tuo spartesnis ekonomikos augimas. Ilgalaikis turtas, kuriam yra skiriamos kapitalo investicijos, gali būti materialusis arba nematerialusis.
|
|
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
Investicijos - tai piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas bei materialusis ir nematerialusis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno arba kitą rezultatą. Dauguma investuotojų investuodami tikisi ateityje iš investicijos gauti pelno ar pajamų. Kartais investuojama siekiant socialinių, ekologinių, administracinių ar kitų tikslų, kurie tiesiogiai nėra ekonominiai, tačiau per ilgesnį laikotarpį lemia ekonomikos perspektyvą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės investicijos daromos siekiant socialinių tikslų (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinant valstybės funkcijų įgyvendinimą (gynybos, šalies valdymo, kontrolės ir kt). Tačiau visuomet yra nemaža rizika, kad investicijos, kurios grindžiamos kitokia nei ekonomine motyvacija, iškraipo ekonomiką ir lemia atskirų jos segmentų nesubalansuotume.

|
|
|
|